• 2017 m. gegužės 18-19 d. d. prof. R. Želvys dalyvavo Vilniaus miesto ikimokyklinių įstaigų vadovų konferencijoje „Gero darželio link“ ir skaitė pranešimą „Sėkminga pokyčių vadyba“.
  • 2017 m. balandžio 9-10 d. d. prof. R. Želvys dalyvavo Taline (Estija) vykusioje Švietimo politikos centrų tinklo generalinėje asamblėjoje ir konferencijoje „Primary Colours of Education #2“.
  • Švietimo politikos centras įsijungė į trisdešimties šalių konsorciumo vykdomą tyrimą „The Academic Profession In the Knowledge-Based Society (APIKS)“. Lietuvos tyrėjų grupei vadovauja prof. L. Leišytė iš Dortmundo technikos universiteto (Vokietija). Lietuvos aukštosiose mokyklose tyrimas bus atliekamas rugsėjo mėn. Interneto nuoroda: https://www.zhb.tu-dortmund.de/zhb/hdhf/en/research/projects/apiks-lithuania/index.html

  • Švietimo politikos centro atstovai prof. R. Želvys ir dokt. J. Vaitekaitis dalyvauja mokslininkų grupėje, rengiančioje paraišką ES struktūrinių fondų bendrai finansuojamam projektui „ES šalių švietimo sistemų efektyvumo ir našumo analizė naudojant antrinius didelės apimties duomenis (EFECTAS)“.

  • Prof. R. Želvys dalyvauja darbo grupėje, rengiančioje Vilniaus miesto švietimo plėtotės strategines gaires.
  • 2016 m. gruodžio 7 d. prof. R. Želvys dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Socio-Economic and Political Development of Independent Kazakhstan and Its Role in the World Community", Alma Atoje (Kazachija) ir skaitė pagrindinį pranešimą: "Bologna Process in Post-Soviet Area"
  • 2016 m. spalio 21-22 d. VU Švietimo politikos centras ir Edukologijos katedra organizavo tarptautinę konferenciją „Švietimo politika ir kultūra: nuoseklios ir radikalios transformacijos". Prof. R. Želvys skaitė pagrindinį pranešimą PISA Phenomenon: The Many Faces of the International Student Assessment”. Mūsų dėstytojos ir doktorantai skaitė šiuos pranešimus sekcijose:
    • Prof. L. Duoblienė skaitė pranešimą No Space, No Place in Education: Deleuzian Perspective,
    • V. Venslovaitė skaitė pranešimą „Metaphors as a Tool for Teaching Liberation: Phenomenological Approach,
    • S. Kairė skaitė pranešimą „Significant Artifacts in Lithuanian Schools: Teacher and Pupil Perspectives,
    • prof. V. Targamadzė skaitė pranešimą „Good School – Towards Mimicry or Metamorphosis“,
    • C. Barberato skaitė pranešimą „The Teacher as an (In)fallible Authority: Myth, Inevitability or a Possible Challenge?,
    • S. Kontrimienė skaitė pranešimą „Ensuring that Education is Not the One-Legged: Humanistic Spirituality Inventory and Its Psychometric Properties,
    • D. Gervytė skaitė pranešimą „Transformative Education: The Possibility to Implement the Concept of Assumption Education,
    • Š. Nagrockaitė skaitė pranešimą „Me as a Teacher and a Learner: Formation of Teachers Professional Identity During Pedagogical Practice,
    • J. Garbauskaitė-Jakimovska skaitė pranešimą „Transformations of Non-Formal Education in Lithuania: Rethinking Strategies and Concepts,
    • J. Vaitekaitis skaitė pranešimą „Curriculum Change in Lithuania: Consequences of Globalization“,
    • doc. I. Stonkuvienė skaitė pranešimą „Family and School Collaboration: Historical Perspective.
    Su pranešimų santraukomis galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.

       

  • 2016 m. spalio 11-13 d. prof. R. Želvys dalyvavo Vilniuje vykusioje tarptautinės „Step by Step“ asociacijos konferencijoje „Early Childhood in Times of Rapid Change“, kurioje kartu su dr. A. Landsbergiene skaitė pagrindinį pranešimą „Reflections on Some Key Challenges in the Early Education and Care System in Lithuania“.

     

  • 2016 m. spalio 5 d. prof. R. Želvys dalyvavo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Stipri mokyklos bendruomenė – gera mokykla“, kurioje skaitė pranešimą „Kodėl stokojame švietimo lyderių: apie tikrą ir tariamą lyderystę”.
  • 2016 m. rugsėjo 23 - 24 d. prof. R. Želvys dalyvavo Minske (Baltarusijoje) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Public Participation in Higher Education Modernization: Civil Society Role in the Implementation of the Roadmap for Higher Education Reform in Belarus, kurioje skaitė pranešimą Stakeholders' Participation in Governance of Higher Educational Institutions.
  • Birželio 16 d. prof. R. Želvys dalyvavo gimnazijų vadovų asociacijos organizuotame forume „Lietuvos mokykla po Seimo rinkimų“ ir skaitė pranešimą apie forume dalyvavusių partijų švietimo programas. Prieiga per internetą: http://www.lga.vilnius.lm.lt/?p=366
  • Birželio 15 d. prof. R. Želvys dalyvavo TS-KD švietimo plano pristatyme ir skaitė pranešimą apie labiausiai tobulintinas Lietuvos švietimo sritis. Prieiga per internetą: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/konservatoriu-svietimo-planas-zada-daug-bet-ar-igyvendins.htm
  • Gegužės 31 – birželio 3 d. prof. R. Želvys dalyvavo Glazge (Jungtinė Karalystė) Europos lyginamosios edukologijos draugijos konferencijoje „Equity in and through education: changing contexts, consequences and contestations“ ir skaitė pranešimą „Moving towards different models of the welfare state: education in the Baltic countries“, Pranešimas parengtas kartu su A. Jakaitiene ir D. Stumbriene (VU Matematikos ir informatikos institutas). Prieiga per internetą: http://www.cese-europe.org/2016; Pranešimo santrauka.
  • Balandžio 13-14 d. Kavtate (Kroatija) vyko Švietimo politikos centrų tinklo organizuota konferencija „The primary colours of education“. Prof. R. Želvys skaitė pranešimą „Lessons of education reforms in Central/Eastern Europe and the rest of post-socialist world“. Prieiga per internetą: http://euroclio.eu/event/network-of-education-policy-centers-2016-conference-the-primary-colours-of-education/
    • Pranešimo santrauka: http://www.cese-europe.org/images/freiburg-2016/Abstract-book-CESE.pdf
    • Kovo 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko Mokyklų vadovų asociacijos organizuota konferencija „Švietimo paslaugų užsakovai: kam tarnauja švietimas?“. Prof. R. Želvys skaitė pranešimą „Švietimo užsakovai: kokia švietimo paskirtis?“. Prieiga per internetą: http://www.lmva.eu/47-konferencija-%C5%A1vietimo-ir-mokslo-ministerijoje
    • Vasario 24 d. Mokyklų tobulinimo centre prof. Želvys organizavo seminarą mokyklų vadovams "Švietimo politika kitaip". Prieiga per internetą: http://mtc.lt/lt/renginiai/renginyssmulkiau/307/-/svietimo-politika-kitaip
    • Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Švietimo politika ir kultūra: nuoseklios ir radikalios transformacijos", kuri vyks Vilniaus universitete 2016-ųjų m. spalio 21-22 dienomis. Išsami informacija apie konferenciją ir kvietimas dalyvauti lietuvių kalba. Konferencijos interneto svetainė: https://fsfeducation.wordpress.com/
    • Kviečiame susipažinti su VU Edukologijos katedros mokslininkių atliktu tyrimu Lietuvos mokslo tarybos finansuotame projekte "Oficialioji ir demotinė mokyklos kultūra: įtampos laukų analizė" Tyrimo santrauka. Tyrimo ataskaita.
    • Kviečiame susipažinti su 2015-aisiais metais apgintu J. Vaitekaičio magistro darbu, kuris buvo pateiktas Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų premijų konkursui. J. Vaitekaitis. Ugdymo turinio kaita Lietuvoje: globalizacijos pasekmės.
    • Kviečiame susipažinti su prof. R. Želvio straipsniu "Radikalūs pedagogų protestai veikia ne valdžią, bet visuomenę".
    • 2015 m. lapkričio 27 d. vyko TS-LKD klausymai "Kokybiško išsilavinimo link: ar Lietuvai reikia naujos švietimo koncepcijos?", kurių metu prof. R. Želvys skaitė pranešimą "Apie švietimo paskirtį".
    • 2015 m. lapkričio 19 d. Vilniaus universitete vyko Pedagogikos centro atidarymui skirtas renginys "Pedagogų rengimas Vilniaus universitete: tiesiant tiltus tarp žinių ir praktikos", kurio metu prof. R. Želvys skaitė pranešimą "Ateities mokytojas. Ar galime pasvajoti?"
    • Švietimo politikos centras kartu su Švietimo politikos centrų tinklu (NEPC) pateikė ERASMUS+ projekto paraišką „Exploring the influence of socio-economic background (poverty) on student achievement and measures that could help to overcome it“ (Socialinės ekonominės moksleivių padėties (skurdo) įtakos moksleivių pasiekimams ir priemonių jai įveikti tyrimas).
    • Iš penkių šiais metais teiktų projektų gautas finansavimas vienam – mokslininkų grupių projektui „Lietuvos švietimo būklės ir jos įtakos veiksnių modeliavimas“.
    • 2015 m. spalio 6 d. Švietimo politikos centras kartu su Mokyklų tobulinimo centru ir Šiuolaikinių didaktikų centru organizavo renginį „Švietimas Lietuvos ateičiai?“, skirtą Atviros Lietuvos fondo įkūrimo 25-čiui paminėti. Įžanginį pranešimą skaitė prof. R. Želvys.
    • 2015 m. liepos mėn. Švietimo politikos centras įsijungė į NEPC inicijuotą projektą „Mapping current school governance policies in NEPC region“ (Dabartinės mokyklų valdymo politikos NEPC regione tyrimas).
    • 2015 m. birželio 11 d. Prezidentūroje vyko apskritojo stalo diskusija „Kaip pasiekti geresnę ugdymo kokybę?“, kurios metu prof. R. Želvys skaitė pranešimą „Mokyklų kokybė ir švietimo politika: kokį potencialą esame sukaupę per 25 metus?“.
    • 2015 m. birželio 8-9 d. d. Vrobovece (Kroatija) vyko NEPC strateginio planavimo posėdis, kuriame dalyvavo prof. R. Želvys.

    • 2015 m. vasario 23 - 25 dienomis Švietimo politikos centro atstovas prof. habil dr. Rimantas Želvys dalyvavo 9-oje Tarptautino švietimo politikos centrų tinklo (angl. Network of Education Policy Centers (NEPC) asamblėjoje Belgrade (Serbija).
    • Kviečiame susipažinti su prof. habil dr. Rimanto Želvio (VU Edukologijos katedra) ir Jo Ritzen (Social Research Institute on Innovation and Technology, Netherlands) straipsniu „Lietuvos universitetinio aukštojo mokslo politikos iššūkiai“ naujausiame Acta Paedagogica Vilnensia žurnale, 2014, T. 33. Skaityti straipsnį>>>
    • 2014 metais Švietimo politikos centras atnaujino narystę Tarptautiniame švietimo politikos centrų tinkle (angl. Network of Education Policy Centers (NEPC), kuris vienija 23 Švietimo politikos centrus iš 18 valstybių. Kviečiame susipažinti su NEPC tinklu plačiau>>>
    • Kviečiame susipažinti su žurnalo Acta Paedagogica Vilnensia naujausiu numeriu 2014, T. 32, kurio antrasis skyrius skirtas Aukštojo mokslo ir studijų realijoms ir problemoms aptarti. Skaityti plačiau>>>
    • Kviečiame susipažinti su VU Edukologijos katedros profesoriaus R. Želvio straipsniu "Lietuvos aukštojo mokslo studijų finansavimo politika: istorinė raida ir "studento krepšelio" modelio įdiegimo padariniai". Straipsnis išspausdintas žurnale Acta Paedagogica Vilnensia (2013, T. 31). Skaityti plačiau >>>
    • 2014 m. rugsėjo 23 - 27 dienomis Edukologijos katedroje viešės ir paskaitas skaitys ugdymo filosofijos profesorius Hanan Alexander (Haifos universitetas, Izraelis). Rugsėjo 23 - 25 dienomis profesorius skaitys paskaitas Vilniaus universiteto edukologijos magistrantams. Rugsėjo 27 dieną, 13 val. VU Filosofijos fakulteto 208 aud., Hanan Alexander skaitys viešą paskaitą "The Idea of Education Research and its Relation to Philosophy" (liet. Edukologinio tyrimo idėja ir santykis su filosofija). Kviečiame visus, besidominčius edukologiniais tyrimais, ateiti į viešą paskaitą. Norintys dalyvauti viešoje paskaitoje, prašome registruotis Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. .
    • Kviečiame susipažinti su VU Edukologijos katedros docentės T. Bulajevos straipsniu "Tarptautiškumo politikos iššūkiai Lietuvos aukštajam mokslui: konkurencija vs bendradarbiavimas". Straipsnis išspausdintas žurnale Acta Paedagogica Vilnensia (2013, T. 30). Skaityti plačiau>>>
    • 2013 m. balandžio 26 d. vyko tarptautinės mokslinės konferencijos "Ugdymas kultūros ir žmogaus raidos kryžkelėse: Meilės Lukšienės pedagoginio palikimo įžvalgos praeičiai, dabarčiai, ateičiai" sekcija Vilniaus Universitete "Tautinė mokykla: Meilės Lukšienės idėjos istorija". Kviečiame paskaityti VU Edukologijos katedros doktorantės Šarūnės Nagrockaitės parašytą konferencijos sekcijos apžvalgą.
    • 2012 m. rugsėjo 25 - 27 dienomis, Jerevane prof. Lilija Duoblienė dalyvavo sociologui Thomasui Luckmannui skirtoje konferencijoje "Žmonių komunikacijos pokyčiai ir rizikos". Šioje konferencijoje dalyvavo ir pats Thomasas Luckmannas. Kviečiame paskaityti prof. Lilijos Duoblienės įspūdžius apie vykusią konferenciją Jerevane. Skaityti plačiau>>>
    • Prof. V. Targamadzės interviu "Skaitmeninės kartos iššūkiai ir praradimai" dienraščiui "Lietuvos žinios", 2012-04-12. Skaityti plačiau>>>
    • 2011 m. lapkričio 11 - 12 d., Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija "Švietimo politikos transformacijos: nacionaliniai, transnacionaliniai ir supranacionaliniai diskursai". Skaityti plačiau>> Nuotraukos>> Pranešimai>>
    • Prof. L. Duoblienės ir prof. V. Targamadzės interviu  "Lietuvoje rengiami ne kūrybingi pedagogai, o vykdytojai" savaitraščiui "Veidas", 2011-10-05. Skaityti plačiau>>
    • 2011 m. VU Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centras minėjo savo veiklos dešimtmetį. Šia proga bent glaustai aktualizuojami svarbiausi šio centro veiklos etapai ir atlikti darbai. Skaityti plačiau>>
  •  

     

     

    MONOGRAFIJOS

    2014 m. spalio mėnesį išleista prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės monografija coverBendrojo ugdymo mokykla kryžkelėje: akivarai ir kūlgrinda“. Šioje monografijoje autorė siekia nubrėžti bendrojo ugdymo mokyklos akivarų eskizus ir projektuoti mokyklos kūlgrindą. Nors monografijos objektas tarsi aiškus - bendrojo ugdymo mokykla praeities ir dabarties retrospektyvoje, šiame kūrinyje nėra neginčijamų nuorodų ar vertinimų ir net užrėžtų akivarų ar kūlgrindos ribų, veikiau tai eskizai - atveriama bendrojo ugdymo mokyklos veiklos, jos linkmių, slinkčių ir perspektyvų modeliavimo įžvalgų apmąstymų erdvė. Nepateikiama jokių aiškių receptų, strategijų etc., brėžiami tik mokyklos veiklos eskizai, kuriuos gali pajausti, pagauti ir modeliuoti įžvalgūs skaitytojai. Tuo pačiu knyga skatina švietimo politikus, mokyklų vadovus, pedagogus, tėvus, mokinius - visą visuomenę - permąstyti gyvenime atsiradusius akivarus ir projektuoti jos kūlgrindą.

     

     

     

     

    cover

    2013 m. gruodžio mėnesį išleista doc. dr. Irenos Stonkuvienės mokslinė monografija "Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai". Neabejotina, kad kultūra yra pagrindinė ugdymo terpė, o ugdymas - kultūros tęstinumo garantas. Tačiau ši sąsaja nėra tokia paprasta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, ypač, jei kultūros, ugdymo ir tradicijos jungtį suprantame ne kaip statišką duotybę, o kaip daugialypius, kintančius, lanksčius fenomenus, kurių turinį pripildo ir subjektyvios, su visuma ne visad sutampančios detalės. Todėl monografijos skaitytojas kviečiamas ne tik pasinerti į detalų, kasdieniais pavydžiais iliustruotą inkultūracijos XX a. - XXI a. pradžios Lietuvoje aprašymą, bet ir savaip jį interpretuoti.

     

     

     

     

    cover

    2013 m. išleista mokslo studija "Leonas Jovaiša: nuo pedagogikos edukologijos link". Ši mokslo studija - tai bandymas pristatyti Lietuvos edukologą prof. habil. dr. Leoną Jovaišą. Studijoje visų pirma siekiama sistemiškai aptarti profesoriaus indėlį į edukologijos raidą, išryškinant jo esmines ugdymo filosofijos, didaktikos, hodegetikos, delikventinės pedagogikos, profesinio orientavimo ir konsultavimo pedagogikos, ugdymo mokslo istorijos sklaidos idėjas. Pasitelkus refleksiją ir patirtį, taip pat mėginama apibūdinti profesoriaus įnašą į Lietuvos edukologijos mokslininkų ugdymą atskleidžiant vaisingos praktinės pedagoginės, mokslo tiriamosios ir akademinės veiklos pasiekimų svarbą šiame procese, kartu autentiškos asmenybės pilnatvės ir įtaigumo įtaką.

    Mokslo studijos sudarytoja: prof. habil. dr. Vanda Aramavičiūtė.

     

     

     

    2011 m. kovo 31 d. Vilniaus universitete pristatyta prof. dr. Lilijos Duoblienės covermokslinė monografija "Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos", skirta ugdymo filosofijos ir ugdymo kultūros problematikai analizuoti. Monografijoje teigiama, kad ir viena, ir kita tampa ideologizuotomis teritorijomis, kurias atpažinti, suprasti ir jų atžvilgiu kritiškai elgtis reikia švietimo dalyvių sąmoningumo. Užuot būtų ugdomas ir skatinamas, sąmoningumas yra ribojamas. Svarstoma, kaip nutinka, kad mokyklai deklaruojant demokratines vertybes, didesnę laisvę ir asmens autonomiją, įvyksta priešingai – kuriama nekritiška, nedrąsi ir atsakomybės neprisiimanti visuomenė. Lokalios Lietuvos švietimo galios ir kontrolės problemos analizuojamos platesniame Europos ir kitų pasaulio valstybių švietimo kaitos kontekste, remiantis įvairiais pavyzdžiais, empirinių tyrimų rezultatais ir teorinėmis, ypač kritinės pedagogikos atstovų, įžvalgomis. Knyga turėtų sudominti tuos, kurie kelia su švietimu susijusius filosofinius ir socialinius klausimus. Monografijos turinys bei pratarmė.

     

     

     

     

    Viršelis

    2011 m. balandžio 30 d. Vilniaus universitete pristatyta mokslinė monografija „Moteris fiziniuose ir technologiniuose moksluose: mokinė, studentė, mokslininkė“. Pagrindinis monografijos tikslas – supažindinti Lietuvos akademinę bendruomenę ir kartu Lietuvos visuomenę su lyčių problematika Lietuvos mokslo bendruomenėje. Koncentruojantis į specifines fizinių ir technologijos mokslų sritis, kuriose moterų mažumos problema šiandien yra akivaizdžiausia, šia monografija siekiama atkreipti mokslo bendruomenės ir visuomenės dėmesį į reikšmingiausius lyčių problematikos Lietuvos moksle aspektus, esamus ir galimus tokios situacijos padarinius tiek konkretiems individams, tiek Lietuvos mokslo ir net visos šalies raidai. Skaityti plačiau.

    Sudarė: Aurelija Novelskaitė, Giedrė Purvaneckienė.

     

     

    Viršelis

    2011 m.  vasario 19 d. Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatyta prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės monografija Alternatyvi bendrojo lavinimo mokykla: mokyklos naratyvo kontūrai. Monografijoje analizuojama alternatyvios mokyklos samprata, jos projektavimo metodologinė prieiga. Pateikiami alternatyvios mokyklos parametrai, kuriais ji apibūdintina. Atlikta alternatyvios mokyklos kūrimo galimybių analizė, jaunimo mokyklų linkmių ir slinkčių aptartis suponuoja alternatyvios mokyklos projektavimo Lietuvoje atspirties poziciją. Tap pat nurodomi galimi alternatyvios mokyklos kūrimo ir tradicinės mokyklos kaitos modeliai, pateikiami esminiai mokyklos veiklos kaitos agentai – mokyklos kultūra ir projekcinė pedagogika. Skaityti plačiau.

     

     

     

     

    Atviros visuomenės instituto Švietimo rėmimo programa kartu su Švietimo politikos centrų tinklu išleido knygą "Švietimas slaptojoje rinkoje: korepetitoriavimo monitoringas". Šis leidinys yra pirmasis tarptautinis korepetitoriavimo tyrimas buvusiose socialistinio bloko šalyse. Knygoje pristatomi tarptautinio korepetitoriavimo monitoringo projekto rezultatai. Joje nagrinėjama, kaip laisvoji rinka paveikė švietimą, analizuojamas korepetitoriavimo pobūdis, priežastys ir padariniai Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Gruzijoje, Lietuvoje (korepetitoriavimo tyrimą Lietuvoje atliko Švietimo politikos centras), Mongolijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje. Ši knyga gali būti įdomi įstatymų leidėjams, mokyklų administratoriams, švietimo skyriams ir visiems, besidomintiems švietimu. Dėl knygos įsigijimo prašome kreiptis į Švietimo politikos centrą (el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. arba tel. (8~5) 266 76 23). Elektroninę knygos versiją galite rasti korepetitoriavimo monitoringo projekto tinklalapyje.

     

     

     


    2009 m. išleista kolektyvinė monografija "Lietuvos švietimo politikos transformacijos" - tai Lietuvos švietimo politikos tyrimų modelio paieška. Monografijoje mėginama nuosekliai ir sistemiškai analizuoti bendrą Lietuvos švietimo politikos kontekstą, prioritetines švietimo strategijas ir sritis bei švietimo politikos dokumentus, reglamentuojančius įvairių švietimo sistemos posistemių veiklą ir nusakančius jų plėtros perspektyvas. Monografijos autorių pateikiamos įžvalgos yra reikšmingos aiškinantis egzistuojančių švietimo problemų priežastis, kurios priklauso nuo švietimo dokumentų kaitos ir įgyvendinimo. Tikimės, kad knygos autorių samprotavimai, jų švietimo politikos apmąstymai, įžvalgos bus vertingi profesionalams, tiems, kurie politiką kuria ir įgyvendina, neabejotinai - mokslininkams, studentams, galiausiai visiems, besidomintiems švietimu.
    Sudarė: Tatjana Bulajeva ir Lilija Duoblienė.

     

     

     

    Budiene V., Dedze, I., and Rosario M. (eds), (2007), "Monitoring School Dropouts", New York. Monitoring School Dropouts analyzes national policies on enrollment of compulsory-school-age children, and presents first-hand information on what causes chronic absence and dropping out. The report includes an international overview and country summaries from Albania, Kazakhstan, Latvia, Mongolia, Slovakia, and Tajikistan. The report is available for download here.

     

     

     

     

     

     

    METODINĖS PRIEMONĖS

     

    Tarpkultūrinis ugdymas Lietuvos mokykloje: į pagalbą mokytojui (2012, sudarytojai: J. Bielskienė, L. Duoblienė, E. Tamulionytė). Metodinėje priemonėje aptariami svarbiausi tarpkultūrinio ugdymo plėtojimo formalaus ugdymo programose klausimai ir geroji patirtis Lietuvos mokyklose. Tikimės, kad metodinė priemonės bus naudinga 5-12 klasių mokytojams, integruojantiems tarpkultūrinių kompetencijų ugdymą į savo dėstomuosius dalykus bei visiems ugdymo specialistams, siekiantiems įgyti naujų profesinių įgūdžių ir žinių, padėsiančių sėkmingiau ir profesionaliau dirbti tarpkultūrinio ugdymo srityje. Skaityti plačiau.

     

     

    Probleminio ir projektinio mokymo(si) taikymo edukologijos studijų baigiamuosiuose darbuose rekomendacijos (2012, autorės: V. Targamadzė ir V. Gražienė). Leidinys  atspindi edukologijos mokslo nuolat vykdomą individų ugdymo(si) tobulinimo būdų paiešką. Autorės modeliuoja projektinio ir probleminio mokymo(si) taikymo edukologijos baigiamuosiuose darbuose galimybes, reflektuodamos teorines įžvalgas ir empirinius tyrimus bei jų sąveiką, kartu pažymėdamos diskusines, kartais kontroversiškas vietas ir pateikdamos rekomendacijas. Knyga skiriama akademinei bendruomenei, aukštųjų mokyklų dėstytojams, siekiantiems atnaujinti edukologijos studijų metodus ir baigiamųjų darbų rašymo tradiciją. Projektinio ir probleminio mokymo(si) metodai turėtų sudominti ir mokyklų vadovus bei mokytojus. Skaityti plačiau.

     

    „Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika“ (2011, sudarytojai: T. Bulajeva, A. Čepienė, D. Lepaitė, M. Teresevičienė, V. Zuzevičiūtė) yra parengta Vilniaus universitetui 2009–2012 m. vykdant nacionalinį projektą „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001). Leidinyje remiamasi Bolonijos proceso nuostatomis, Europos švietimo struktūrų suderinimo (angl. Tuning Educational Structures in Europe) projekto idėjomis ir rezultatais, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) diegimo gairėmis. Šios metodikos tikslas – padėti aukštųjų mokyklų dėstytojams susipažinti su esminiais Bolonijos proceso ir ES aukštojo mokslo erdvės kūrimo tikslais, naudoti bendrųjų ir dalykinių kompetencijų plėtotės ir vertinimo metodiką, skirtą studijų programų pertvarkai. Skaityti plačiau.


    „Studijų programų vadovas. Metodinė priemonė studijų programų komitetų nariams ir dėstytojams“ (2011, sudarytojai: T. Bulajeva, D. Lepaitė, D. Šileikaitė - Kaishauri). Šiame vadove  pristatomos aukštojo mokslo studijų reformos, vykdomos diegiant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) Lietuvoje, naujausių aktualijų taikymo galimybės pertvarkant pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Pagrindiniai šio metodinio vadovo didaktiniai akcentai:

    • lankstesnės studijų programų sudarymo galimybės;

    • programoje ugdomų kompetencijų ir studijų siekinių sąsajos su dalykais (moduliais);

    • pakitusi studijų kredito samprata – studijos apibūdinamos studento darbo krūviu;

    • studento darbo krūvio preliminarus planavimas.

    Šio metodinio vadovo tikslas – paaiškinti ir praktiškai iliustruoti studijų programos rengimo visumą, remiantis ECTS koncepcija. Jame skaitytojai ras projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ socialinio darbo, chemijos ir muzikos dalykinių grupių sukurtų parodomųjų pavyzdžių.

    Šios priemonės teorinis pagrindas pristatytas kitame šio projekto leidinyje „Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų pasiekimų vertinimo metodika“.

    Metodinis vadovas skiriamas studijų programų komitetų nariams, kuriems aktualu priimti sprendimus dėl programos struktūros ir suderinti su studijų krypties aktualijomis. Dėstytojams ši priemonė padės įvertinti dėstomo dalyko (modulio) vietą programos siekinių kontekste ir atitinkamai parengti savo dėstomo dalyko (modulio) aprašą. Skaityti plačiau (lietuvių kalba)(anglų kalba).

    Save

    Save

    Save

    Save

    Save

    Save

    Save

    Save

    Save

    Save

    Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save