Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduočių bandomojo tyrimo analizė (2012)

Išvados

Analizuojant bendruosius bandomojo tyrimo rezultatus išaiškėjo, kad:

· Tyrime dalyvavusiems 3167 mokiniams buvo pateikti trys užduočių variantai, kuriuose galimybės rinktis skirtingas rašinio temas buvo nevienodos: 33.3% mokinių galėjo rinktis tik samprotavimo rašinio temas, 33.3% – tik literatūrinio rašinio, 33.3% – ir samprotavimo, ir literatūrinio rašinio temas.

· Dauguma mokinių (70.2%) parašė reikiamos apimties rašinį. Labai mažos apimties darbų, kuriuose parašyta mažiau nei pusė reikalaujamos apimties (iki 250 iš 500 žodžių) iš viso buvo 164 (5.2%): mokyklose dėstomąja lietuvių kalba 3.9%, dėstomąja lenkų kalba 4.0%, dėstomąja rusų kalba – 11.6% iš visų tyrime dalyvavusių mokinių. Taigi matyti, kad mokinių, nesugebėjusių parašyti didesnių nei 250 žodžių rašinių, yra mažai: beveik 3 kartus daugiau mokyklose, kuriose dėstomoji kalba rusų, palyginti su mokyklomis lietuvių ir lenkų dėstomomis kalbomis.

· Turėdami galimybę pasirinkti, kokio tipo rašinį rašyti, didžioji dalis mokinių (net 92.2%) renkasi samprotavimo rašinį.

· Literatūrinio rašinio temas rinkosi rašyti mokiniai, kurių 11-tos klasės I-ojo pusmečio įvertinimas yra aukštesnis, negu mokinių, kurie rinkosi samprotavimo rašinį.

· Mokinių pasirinkimas vienos iš dviejų literatūrinio rašinio temų daug tolygesnis negu vienos iš dviejų samprotavimo rašinio temų. O tai leidžia manyti, kad dauguma literatūrinio rašinio temų buvo tinkamiau suformuluotos, nei samprotavimo rašinio.

· Dauguma temų suformuluotos mokiniams suprantamai ir tinkamos rašyti rašinį. Autoriai rašinį plėtoti parinkti taip, kad tiktų ir lietuvių, ir tautinių mažumų mokykloms. Pažymėtina, kad siūlomų remtis autorių pasirinkimas priklausė ne nuo jų tautybės ar lietuvių kalbos statuso tirtose mokyklose. Temos pasirinkimą greičiausiai lėmė tiesioginė temos koreliacija su mokiniui labiausiai žinomu ta tema rašiusiu autoriumi, pavyzdžiui,  J. Biliūnu, K. Donelaičiu, A. Mickevičiumi, A. Baranausku, Maironiu.

· Lyginant didmiesčio, miesto ir miestelio mokinių rašinius, pastebima, kad didmiesčio ir miesto mokinių rašiniai yra šiek tiek aukščiau įvertinti, vadinasi, šie mokiniai yra labiau pasirengę tokio tipo rašto darbui.

· Lyginant lietuvių ir nelietuvių mokyklas, išaiškėjo, kad mokiniams, kurie mokosi mokyklose dėstomąja lietuvių kalba, užduotis buvo lengvesnė negu mokiniams, kurie mokosi mokyklose dėstomąja ne lietuvių kalba.

· Vaikinai rašinius parašė panašiai kaip ir merginos, nors pastebimas šiek tiek aukštesnis merginų darbų įvertinimas, jų darbai ypač išsiskyrė tuo, kad juose labiau buvo remiamasi autorių kūryba.

· Gimnazijų mokiniai užduotį atliko geriau negu vidurinių mokyklų mokiniai.

Analizuojant duomenis pagal skirtingus vertinimo variantus ir skirtingus vertinimo kriterijus išaiškėjo, kad:

· Didžiausias užduoties sunkumas vertinant pagal 1-ą vertinimo normų variantą, o mažiausias – pagal 3-ią variantą.

· Skiriamoji geba didžiausia vertinant pagal 3-ią vertinimo normų variantą, o mažiausia – pagal 2-ą variantą.

· Mažiausiai skiriasi didmiesčio, miesto ir miestelio mokinių rezultatai vertinant pagal 3-ią vertinimo normų variantą, o daugiausiai – pagal 1-ą variantą.

· Gimnazijų mokiniai užduotį atliko šiek tiek geriau negu vidurinių mokyklų mokiniai.

· Mokiniams, kurie mokosi mokyklose dėstomąja lietuvių kalba, užduotis buvo šiek tiek lengvesnė negu mokiniams, kurie mokosi mokyklose dėstomąja ne lietuvių kalba.

· Koreliacija tarp turinio, raiškos ir kalbos taisyklingumo, išskyrus kelis atvejus, yra pakankamai aukšta, nepriklausomai nuo vertinimo normų varianto.

· Už rašinį surinktų taškų pasiskirstymas yra tolygesnis vertinant pagal 3-ią vertinimo normų variantą, negu pagal kitus du variantus.

· Pagal turinio vertinimą, nepriklausomai nuo vertinimo normų varianto, užduotis buvo vidutinio sunkumo, vertinant temos, problemos atskleidimą ir prasminę teksto organizaciją, giliąją struktūrą, bet gerokai sunkesnė nei vidutinio sunkumo, vertinant rėmimąsi privalomų autorių kūryba, kultūriniu kontekstu bei teiginių pagrindimą, argumentavimą.

· Pagal kalbinės raiškos vertinimą, nepriklausomai nuo vertinimo normų varianto, užduotis buvo šiek tiek lengvesnė nei vidutinio sunkumo, tik  vertinant stiliaus reikalavimų laikymąsi –šiek tiek sunkesnė nei vidutinio sunkumo.

  • Pagal kalbos taisyklingumo vertinimą užduotis buvo labai sunki vertinant pagal 1-ą vertinimo normų variantą. Vertinant pagal 2-ą vertinimo normų variantą – gerokai sunkesnė nei vidutinio sunkumo, o pagal 3-ią variantą – vidutinio sunkumo.
  • Analizuojant dviejų vienas nuo kito nepriklausomų tų pačių darbų vertinimų duomenis išaiškėjo, kad vertinimai gerokai skiriasi, ypač teiginių argumentavimo, logikos, stiliaus ir leksikos požiūriais. Objektyviau, nes vertintojų nuomonės sutampa, vertinama gramatika.

K. Bredelis, L. Duoblienė, L. Laužikas